Mėsos mokslas

The beauty of a woman is only skin-deep. If men could only see what is beneath the flesh and penetrate below the surface with eyes like the Boetian lynx, they would be nauseated just to look at women, for all this feminine charm is nothing but phlegm, blood, humours, gall. Just imagine all that is hidden in nostrils, throat and stomach… We are all repelled to touch vomit and ordure even with our fingertips. How then can we ever want to embrace what is merely a sack of rottenness?

Abbot Odo of Cluny, 10th Century, rasta - Marina Warner's Phantasmagoria.

Man atrodo, žmonėms labai sunku atplyšti nuo tokio suvokimo. Nebūtinai tokio kraštutinio. Nors jau rodos, pamažu kapstomės iš krikščionybės suniekinto kūno požiūrio, bet atsiduriame tik lyg kokiame kitame lygmenyje, kur su visom sekso revoliucijom ir laisve, kūniškumo neapykanta tik giliau nustumiama, ir vis dar kelia daug rūpesčių...
Tikiu, kad dauguma fantastinės literatūros knygų spėja ateitį teisingai. Ateityje žmonės bodisi fizinio kontakto, o lytinis aktas suvokiamas kaip kažkas nesuvokiamai pasibjaurėtino. Seksas tampa virtualus, be kūno skysčių ir t.t.  Kaip viena draugė pajuokavo, tam reikalui pasijungsime usb, turėsime avatarus.

Fotografija iš Anatomical theater. Silpnų nervų ar pavalgiusiems žmonėms patarčiau atsargiai jų galerijoje lankytis, nes ten ne tik papier mache...

Įrašas "pasiskolintas" iš čia.