Atsibudau, o ten buvo pelėda...

Vieną vakarą peržiūrėjau 2 filmus. Jų kombinacija nebuvo pati geriausia mano nervams. Apie vieną jau rašiau, tai-"Van Diemens land". O kitas-"The fourth kind" . Tas antrasis-apie ateivius. Ko gero, daug kam juokingas, bet aš taip įsijaučiau. Ir tada svarbiausia nebe filmo kokybė, o patirtos emocijos. Aišku, ar vertėjo jį žiūrėti, kad paskui būtų baisu net iki lovos nueiti, tai jau kitas klausimas...

Filme pakartotinai atliekami hipnozės seansai, kurių metu su pacientais ima dėtis baisūs dalykai. Šiurpiausi tie neaiškūs vaizdai, kuomet nebežinai, ar tai ką pamatei yra tai, ką tu galvoji. Tiksliau, ar tai iš tiesų taip siaubinga, ar tai tik tu nori kad taip būtų, tavo fantazijos šėlsmas, jau atsiskyręs nuo filmo.  Man baisiausios šio filmo akimirkos išsimagnetinusiose juostose. Nebesupranti, ar tai, ką tu matai-"broko" pasekmė, ar hipnozės padarinys, seanso metu labai  darkantis pacientą. Tas vietas atsisukdavau, ir sulėtinusi vaizdą dar kartą peržiūrėdavau-man būtinai reikėjo išsiaiškinti. Deja, paslaptis liko neįminta ir dabar mane persekioja tie nemalonūs vaizdai.

Filme figuravo ir pelėda.

Pamenu, paauglystėje, kai buvo užėjusi visuotinė UFO psichozė, prisiklausiau, jog ateiviai, aplankydami mus miegamuosiuose ir norėdami likti nepastebėti ar vengdami mus traumuoti, įgauna kitą pavidalą, kuris lyg praslysta pro mus nepastebėtas. Tai apgauna mūsų sąmonę, kai tuo tarpu, pasąmonėje tikrasis paveikslas užsifiksuoja. Arba sąmonė taip tvarkosi su sukrečiančiais dalykais ir nugrūda viską pasąmonėn. Ateiviui kartais net vargti nereikia... Ir vaje  vaje, jei sugalvosi lįsti ten , kur pavojinga. Tad filmo herojai hipnozės pradžioje vis sakydavo naktį kambaryje matę pelėdą, o vėliau, kai jau pasąmonė galutinai atsiverdavo-jie išvysdavo, kas už tos pelėdos slepiasi.