Daugiasluoksnis

Dabartinis paveikslas-su lape. Bet ji slepia kai ką, ką buvau visai pamiršusi. Vienu savo gyvenimo periodu visai mažai piešiau ar tuo labiau-tapiau. Bet vieną dieną gimė ta pajuodusi moteris. Nežinant to laikotarpio konteksto, ji atrodo gal ir juokinga,  bet man ji įkūnija visą blogą to meto energiją, jausmus, santykius su žmonėmis. Ne veltui ji labai nepatiko vienam, tuo metu artimam, bet  man kenkusiam žmogui. Liepė ją paslėpti. Tada nesupratau, kodėl,užtat dabar matau, kad jis įžvelgė tai, ko nenorėjo sau pripažinti. Žodžiu, lavonveidę greit paslėpė lapė rūke.
Nors ir žinau, kas po lape slepiasi, nebijau jos kabinti ant sienos.
Dar viena įdomi detalė-mano baigiamąjame darbe galima įžvelgti paraleles su tuo, ką prieš tai parašiau. Nesąmoningai vis grįžtu prie man svarbių dalykų. Tik paskui susieju ir pamatau, kad viskas, ką kuriu-tai vnienos temos variacijos, kad ir kaip sunku žiūrovui kažką gilesnio įžvelgti...