Strykt

Zebrinės amadinos-iš Australijos. Tai kai pagavau šį šuolį, labai juokinga buvo. Kengūrėlė. O dėl formos prašėsi pavadinama Pupele.
Šalia matosi vienas iš jos keturių sūnų.  


O čia šeimos galva...

Šiaip liūdną temą pagvildenti norėjau. Lankiausi šiandien vienoje iš daugybės Vilniaus zoo parduotuvių. Apžiūrinėdama amadinas ir kanarėles pastebėjau, kad dauguma kenčia nuo kojyčių deformacijos. Viena amadina buvo tokiomis išsukinėtomis pėdutėmis, kad nebegalėjo stovėti tiesiomis kojomis. Buvo smarkiai jas išskėtusi. Vargšelė vis traukė kojelę prie savęs-bandė pasikasyti galvą, bet išsižergus ir dar ant vienos kojos baisiai sunku išlaikyti lygsvarą. Kitų paukščių pirštukai taip pat jau buvo keistai į šonus nukreipti, kaip bobučių, susuktų rachito. Kanarėlė demonstravo savo baisiu kampu išsuktą vidurinįjį pirštą.
Kaip man jų visų pagailo. Pardavėjai nieko nesakiau, nes esu girdėjusi, kad net neverta prasidėti, nebūsi išgirstas.
Kitądien mačiau skunką. Vargšui , aišku, išoperuota smardžioji liauka. Kaip klaikiai tas laukinis gyvūnas ten atrodė. Nuo visų žvilgsnių slėpėsi už savo namuko. 
Akropolyje teko matyti akvariume užaugusį šnaucerį. Šuo užėmė visą dėžės plotą. Sunkiai būtų apsisukęs.
Ir ką žmogus gali padaryti? Ką su visais skriaudžiamais gyvūnais daryti? Nors ir bandome, juk neišgelbėsime visų valkataujančių šunų ir kačių, visų laisvėje pagaunamų ir zoo praduotuvėse pardavinėjamų arų, visų vienišų žiurkių? Nors kita vertus, Skandinavijoje šunų ir kačių valkatų matyti neteko. Užtruko tai, matyt, nemažai laiko, buvo įdėta daug pastangų.


Category Article

What's on Your Mind...

Random Posts

Powered by Blogger.