Vojerizmo malonumai

Hitčkoko "Rear window". Tiesiog balius-Grace Kelly ir jos dėvimi nerealūs kostiumai. Milžiniška dekoracija, imituojati ištisą kiemą. Man labai patinka tas butaforijos skonis: ilgai užtrunkantis saulėlydis, lėlių namus primenantys langai. Ir žmonės juose kaip lėlės.

Neseniai skaičiau straipsnį apie main stream kino suteikiamą malonumą. Straipsnis persotintas feminstinių nuostatų, bet aš visai linkusi su daug kuo ten sutikti. Jei kam įdomu, eikite čia. 

Tai va, kiek galiu atgaminti, rašė ten apie vojerizmo malonumą. O Hitčkokas netgi dviejuose savo filmuose pasirenka vojerizmą kaip temą-"Rear window" ir "Vertigo".

Bet kalbama ir apie žiūrovo patiriamą malonumą tamsoje stebint herojus. Radau ir apie scenos žvaigždžių fetišą bei kitų įdomių išvedžiojimų.

Įdomiausia, kaip straipsnyje kalbama apie moters vaidmenį naratyviniame kine. Ji- tik objektas, vyro personažui suteikiantis daugybę spalvų. Pati savaime moteris neegzistuoja. Čia pasirodo psichoanalizė. Vyriškumas yra, kai tuo tarpu, moteriškumo-ne. Netekties įvaizdis ir kompleksas. Tiesiog moteris, anot psichoanalitikų, yra lyg netekties manifestacija. Vyras turi penį (kitų teoretikų pozicija-falą), o moteris jo neturi. Geriausiai man tai paaiškina štai koks dalykas: kaip sako vaikai-tėtė sysioja iš kranelio, o mamyte -iš nieko. Grynai patriarchalinės visuomenės požiūris į moterį. 

Dar-moteris vyrui savotiška grėsmė, kastracijos grėsmė. Tad reikia tą grėsmę kažkaip panaikinti, kad būtų malonu įsijausti į filmą, iliuziją-moteris demistifikuojama, paverčiama visišku fetišu  arba nuvertinama, baudžiama arba  gelbėjama (film noir)...

Įtariu, niekas čia neaišku iš to, ką parašiau... Kaip čia susumavus viską? Grubiai tariant -visi  naratyviniai, su Holivudu priešaky filmai-patriarchato suformuota , malonumą teikianti sistema. Identifikavimasis su herojais. Visiškas patikėjimas apgaule. Viskas dėl malonumo. Ir vienas iš tos mašinos sraigtelių-moters paveikslas. Toks, kurio moterys būtų linkusios atsisakyti, jei tik suvoktų, kaip viskas veikia.

Ir dar-kodėl taip sunku, kai žiūri kokius eksperimentinius filmus -ten nesistengiama užmaskuoti iliuzijos tam tikru laiko ir erdvės (kadravimas, montavimas) valdymu. Nėra vojerizmo malonumo, kitaip sakant...