Rankų darbo

Vartotojo džiaugsmas: šiandien gavau savo Wellington Hunter guminius botus (rankų darbo, sako). Lauksiu kol ledas nutirps ir ims lyti.
Reiks surengti savo senųjų rožinių su taškučiais aukcioną...
Nuotrauką įkelti, pagirti ir padėkoti už gerus laikus ir sausas kojines blogiausiu oru.
O , kiek metrų, gal net kilometrų nubrista. Vienas mano mėgiamų užsiėmimų-įbristi upelin ir eiti jo vaga, kol vanduo ims per kraštus į batus bėgti arba kol nesusidursiu su Amazonės džiunglėms nenusileidžiančiais šabakštynais..
Taip vieną sykį ir nutiko. Bridau bridau, jaučiu, kad kuo toliau, tuo įmantriau man visaip tenka tarp šakų rangytis. Kažkaip baugu net pasidarė: tylu, nieko aplink nematyti, tik žaluma. Staiga, žiūriu, vandenyje guli guminis botas juodas. Tuomet, taip sakant, nešiau mėsas į krantą ir broviausi pro žmogaus ūgio žolę ir krūmus link vieškelio. O ką, jei ten kažkas iki manęs užstrigo tarp šakų, susiraizgė savo kūnu į mazgą ir mirė iš bado?

Viskas baigėsi geruoju. Suprantama, tą batą srovė atnešė iki artimiausios šakų sankaupos ir paliko. Net vieškelis nuo upelio arčiau nei už 300 metrų buvo, bet keista poza lindint tarp šakų ir stebint visokias daubas upelio dugne, kartais labai baisu pasidaryti gali. Klaustrofobiška.


Category Article

What's on Your Mind...

Random Posts

Powered by Blogger.